Gedimino Ilgūno biografijos momentai

Gediminas Stanislovas Ilgūnas gimė 1936 m. kovo 29 d. Marijampolės apskrities Sasnavos valsčiaus Kantališkių kaime, valstiečių šeimoje. Tėvai – Pranas ir Magdelena (Pečkytė) Ilgūnai. Augo kartu su vyresniu broliu Vaclovu, seserimis Aldona, Izabele ir Salomėja. 1942–1946 m. mokėsi Surgučių kaimo pradžios mokykloje, 1946–1950 m. Sasnavos progimnazijoje, reorganizuotoje į septynmetę mokyklą. 1950 m. pradėjo mokytis Marijampolės I vidurinėje mokykloje, tačiau būdamas 14 metų 1951 m. su tėvu Pranu Ilgūnu už antitarybinės literatūros saugojimą ir platinimą bei pagalbą partizanams buvo suimtas ir įkalintas. Dėl amžiaus po poros savaičių iš kalėjimo paleistas. Grįžęs, dalyvavo disidentinėje veikloje, platino antisovietinę spaudą, už tai persekiotas KGB. 1953 m. už jaunimo antitarybinės organizacijos kūrimą, ryšius su partizanais vėl suimtas ir nuteistas 25 metams laisvės atėmimo. Kalėjo Rusijos šiaurėje, Viatlage.

Paleidžiant politinius kalinius, 1957 m. G. Ilgūnas grįžo į Marijampolę (tuomet – Kapsukas). Čia pradėjo dirbti cukraus fabrike, vėliau – Autotransporto kontoroje, Maisto pramonės automatų gamykloje – sąskaitininku, techniku, inžinieriumi. 1986–1990 m. gyveno Jonavoje, kur dirbo inžinieriumi Azoto trąšų gamyklos statyboje, nuo 1968 m. – Statybos tresto skyriaus viršininku. Dirbdamas, studijavo neakivaizdiniu būdu. 1967 m. baigė Kauno ekonomikos technikumą, 1967–1976 m. Vilniaus universitete studijavo Filologijos ir istorijos fakultete. 1976 m. čia baigė žurnalistikos specialybę.

Būdamas šešiolikos metų, Gediminas susipažino su Olga Kondreckaite. 1952 m. gegužę juos slapta sutuokė Marijampolės kunigas. Netrukus Gediminas buvo suimtas, kai ruošėsi su partizanais išeiti į mišką.  1954 m. sausio 29 d. jam gimė sūnus Stasys. Tuo metu jis jau buvo persiuntimo kalėjime, kur laukė išsiuntimo į lagerį. Grįžęs iš tremties, susilaukė dukros Rasos. 1966 m. Gediminas vedė antrą kartą – lituanistę Birutę Bubnaitytę. Su ja susilaukė dviejų dukrų – Ugnės ir Mildos.

Nuo 1959 m. (daugiau kaip 40 metų) G. Ilgūnas buvo aktyvus Lietuvių kultūros, mokslo ir istorijos tiriamųjų ir medžiagos rinkimo ekspedicijų organizatorius ir vadovas. Laisvalaikiu, atostogų metu pėsčiomis, dviračiu, motociklu, automobiliu su bendraminčiais keliavo po Lietuvą ir Tarybų Sąjungą. 1966 m. įsitraukė į kraštotyrinį judėjimą. Surengė ir vadovavo daugeliui ekspedicijų, kuriose rinko medžiagą apie lietuvių istorijos ir kultūros pėdsakus, įžymius Lietuvos žmones. Visa tai aprašė straipsniuose ir knygose. 1960–1966 m. buvo Marijampolės turistinio sąjūdžio organizatorius, rajono turistų klubo pirmininkas, nuo 1991 m. – Lietuvos keliautojų sąjungos prezidentas.

Atgimimo metais G. Ilgūnas pasinėrė į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veiklą. 1988 m. Sąjūdžio Steigiamojo suvažiavimo metu išrinktas Sąjūdžio Seimo nariu, buvo vienas iš Sąjūdžio kūrėjų Jonavoje, 1988–1990 m. – Sąjūdžio Jonavos rajono Tarybos pirmininkas. 1990 m. kovo 7 d. išrinktas Aukščiausiosios Tarybos deputatu, buvo vienas iš Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signatarų, 1990–1992 m. – Aukščiausiosios Tarybos Švietimo, mokslo ir kultūros komisijos pirmininkas. Nuo 1997 m. buvo Lietuvos socialdemokratų partijos Tarybos narys, nuo 2006 m. – Lietuvos socialdemokratų partijos Garbės narys.

1993–1997 m. G. Ilgūnas dirbo Lietuvos archyvų generalinės direkcijos, vėliau – departamento Generaliniu direktoriumi. 1993–1996 m. buvo Lietuvos radijo ir televizijos Valdybos, vėliau – Tarybos pirmininkas. 1997–1998 – Lietuvos Respublikos Prezidento A. Brazausko patarėjas švietimo, mokslo ir kultūros klausimais. 1998–2010 m. – Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcijos prie Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos direktorius. Nuo 1999 m. – Lietuvos nepriklausomybės signatarų namų Tarybos pirmininkas.

Lietuvos ir užsienio spaudoje paskelbė virš 500 straipsnių istorijos, kultūros, politikos ir visuomenės gyvenimo klausimais. Parašė ir išleido šias knygas: „Jonas Čerskis“ (1983), „Vincas Pietaris“ (1987), „Prie Sasnos ir Šešupės“ (1995), „Kazys Grinius“ (2000), „Šaknys“ (2000), „Steponas Kairys“ (2003), „Česlovas Kudaba“ (2003), „Sąjūdis Jonavoje. 1988–1990“ (2004), „Lietuvos Respublikos XII Vyriausybė“ (2004), „Knygnešių keliais“ (2005), „Sasnava. Kraštas ir žmonės“ (2005), „Antanas Mackevičius. Sukilimo žygiai ir kovos“ (2007), „Nuo Neries iki Kolymos“ (2008), „Lietuvos Respublikos I Vyriausybė. 1990–1991“ (2008), „Antroji Vyriausybė. Premjero paslaptis“ (2008), „Algirdas Brazauskas“ (2009).

Gedimino artimieji: žmona Birutė Ilgūnienė, dukros Milda Ilgūnaitė, Ugnė Ilgūnaitė-Matulevičienė, Rasa Ilgūnaitė-Pečiukonienė ir sūnus Stasys Ilgūnas (deja 2000 m. mirė).
Brolis – Vaclovas Ilgūnas, seserys – Izabelė Ilgūnaitė-Žukauskienė, Aldona Ilgūnaitė-Liakauskienė ir Salomėja Ilgūnaitė-Maciukevičienė.

***
G. Ilgūnas mirė 2010 m. gegužės 8 dieną. Palaidotas Vilniuje, Antakalnio kapinėse. Gediminas buvo pirmasis iš signatarų, atgulęs Signatarų kalnelyje.

Gediminas Ilgūnas apie pažintį su savo žmona, vaikus ir asmeninio gyvenimo įvykius:

APDOVANOJIMAI

1996 m. apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu už nuopelnus Lietuvai;
2000 m. apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu už nuopelnus atkuriant ir įtvirtinant Lietuvos nepriklausomą valstybę;
2000 m. suteiktas Jonavos rajono Garbės piliečio vardas už surinktą vertingą kraštotyrinę medžiagą apie Jonavos kraštą, jo žmones, istorijos ir kultūros paminklus ir šią medžiagą padovanojusiam Krašto muziejui, taip pat už nemažai kraštotyrinių ir mokslinių straipsnių apie Jonavos kraštą parengimą;
2009 m. apdovanotas Šv. Jurgio Marijampolės globėjo medaliu;
2010 m. apdovanotas Nepriklausomybės atkūrimo 20-mečio medaliu už nuopelnus atkuriant ir įtvirtinant Lietuvos nepriklausomą valstybę.

ATMINIMO ĮAMŽINIMAS

2011 m. režisierius Algirdas Tarvydas pristatė dokumentinį filmą „Gediminas Ilgūnas. Nesugalvotas gyvenimas“;
2012 m. viena Jonavos gatvių pavadinta G. Ilgūno vardu;
2012 m. Jonavos viešojoje bibliotekoje įrengta nuolatinė ekspozicija „Gediminas Ilgūnas: Darbai, o ne žodžiai parodo tikruosius žmogaus įsitikinimus“, skirta Jonavos rajono Garbės piliečio G. Ilgūno darbų ir atminimo įamžinimui;
2013 m. Jonavoje, Sodų g. 60, atidengta atminimo lenta;
2013 m. išleista Edmundo Ganusausko knyga apie G. Ilgūną „Išėjęs į žygį“.

KELETAS FOTOGRAFIJŲ IŠ GEDIMINO ILGŪNO BIOGRAFIJOS

Parengta pagal:
Ganusauskas, Edmundas. Išėjęs į žygį: [monografija, skirta Gediminui Ilgūnui]. Vilnius: Interkelias, 2013.
Ilgūnas, Gediminas. Lietuvos Respublikos I Vyriausybė, 1990–1991. Vilnius: Petro ofsetas, 2008.
Ilgūnas, Gediminas. Sasnava: kraštas ir žmonės. Marijampolė: Piko valanda, 2005.
Ilgūnas, Gediminas. Šaknys: tėvų ir protėvių pėdsakai. Vilnius: Pradai, 2000.

Panaudotos fotografijos ir kiti eksponatai – iš asmeninio Birutės Ilgūnienės archyvo.