Bibliografijos sąrašas

1996 m. Lietuvos archyvų departamento leidybinė grupė išleido „Gediminas Ilgūnas. Bibliografijos rodyklė“, kurią sudarė žinomas bibliografas Benjaminas Kaluškevičius. Bibliografijos rodyklėje suregistruotos publikacijos nuo 1960 m. iki 1996 m. vasario 1 d. Leidinys sudarytas iš dviejų dalių – biografinės ir bibliografinės. Pirmojoje dalyje pateikiami G. Ilgūno gyvenimo ir veiklos faktai. Bibliografinę dalį sudaro du skyriai. Pirmajame suregistruota išleistos knygos ir straipsniai. Antrąjį skyrių sudaro du poskyriai: viename straipsniai apie G. Ilgūną, kitame ikonografija ir kino filmai. Leidinio pabaigoje yra pavardžių sąrašas ir teminė rodyklė.

Knygų autorius-bendraautorius, sudarytojas ir redaktorius

1983
Jonas Čerskis. Vilnius: Mokslas, 1983. 142, [2] p.

1987
Vincas Pietaris. Vilnius: Mokslas, 1987. 184, [3] p.

1990
Jonavos statybos trestas: [prospektas] / asociacija „Lietuvos statyba“; sudarė – G. Ilgūnas. Vilnius: Eksperimentinio meninio konstravimo biuro leidykla, 1990. 33 p.
Ионавский строительный трест: [проспект] / Ассоциация «Летувос статиба»; составил – Г. Илгунас. Вильнюс: Издательство экспериментального художественно-конструкторского бюро, 1990. 33 c.

1992
Asmuo ir valstybė: (prisiminimai ir pranešimai): iškilminga konferencija 1941 m. birželio 23 d. sukilimo 50-mečiui paminėti, Kaunas, 1991 m. birželio 22 d. / Ilgūnas, Gediminas ir kt. Kaunas: „Į Laisvę“ fondo leidykla, 1992. 68, [2] p.

1995
Lietuvos Respublikos prezidentai: [Antanas Smetona, Aleksandras Stulginskis, Kazys Grinius, Algirdas Mykolas Brazauskas / Truska, Liudas, Liekis, Algimantas, Ilgūnas, Gediminas, Geleževičius, Rimgaudas. Vilnius: Valstybinis leidybos centras, 1995. 510 p.
Prie Sasnos ir Šešupės: [Surgučių, Sasnavos ir Kantališkių kaimų istorijos ir etnografijos bruožai]. Vilnius: Lietuvos archyvų dep., 1995. 335, [12] p.

1998
Algirdas Brazauskas: Lietuvos Respublikos Prezidentas, 1993–1998: [fotoalbumas] / sudarė – G. Ilgūnas. Vilnius: Baltos lankos, 1998. 274, [1] p.

2000
Kazys Grinius. Vilnius: Pradai, 2000. 627, [1] p.
Šaknys: tėvų ir protėvių pėdsakai. Vilnius: Pradai, 2000. 217, [1] p.

2001
Akademikas Paulius Slavėnas / Ilgūnas, Gediminas ir kt. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2001. 387, [1] p.

2002
Steponas Kairys. Vilnius: Vaga, 2002. 454, [1] p.

2003
Česlovas Kudaba. Vilnius: Valstybės žinios, 2003. 184, [2] p.
Jokūbas Minkevičius / Genzelis, Bronislovas; redakcinė kolegija: G. Ilgūnas (pirmininkas) ir kt. Vilnius: Valstybės žinios, 2003. 112, [2] p.

2004
Lietuvos Respublikos XII Vyriausybė, 2001–2004. Vilnius: Lodvila, 2004. 293, [1] p.
Sąjūdis Jonavoje, 1988–1990. Kaunas: AB spaustuvė „Aušra“, 2004. 266, [2] p.

2005
Knygnešių keliais: 1983 m. ekspedicija minint „Aušros“ 100-ąsias metines. Vilnius: Vaga, 2005. 159, [1] p.
Sasnava: kraštas ir žmonės. Marijampolė: Piko valanda, 2005. 438, [2] p.

2006
Kazimieras Brazauskas (1906–1997) / Ilgūnas, Gediminas, Laurinavičius, Jonas. Vilnius: Versus aureus, 2006. 107, [1] p.

2007
Antanas Mackevičius: sukilimo žygiai ir kovos. Vilnius: Versus aureus, 2007. 303, [1] p.

2008
Antroji Vyriausybė. Premjero paslaptis: 1991 m. sausio 10–13 d. Vilnius: Versus aureus, 2008. 221, [2] p.
Lietuvos Respublikos I Vyriausybė, 1990–1991 m. Vilnius: Petro ofsetas, 2008. 460 p.
Nuo Neries iki Kolymos: Jonas Čerskis, Vilnius–Sibiras. Vilnius: Versus aureus, 2008. 278, [2] p.

2009
Algirdas Brazauskas: [politinė biografija]. Vilnius: Versus aureus, 2009. 542, [2] p.

Straipsniai, interviu, pasisakymai

1990
[Lietuvos Respublikos Ministrės Pirmininkės deputatės K. D. Prunskienės pranešimas dėl Lietuvos Respublikos kultūros ir švietimo ministro paskyrimo, diskusijos]: dvidešimt antrasis posėdis: 1990 m. kovo 26 d. / diskusijų aut.: M. Stakvilevičius, J. Pangonis, A. Taurantas, G. Ilgūnas ir kt. // Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos (pirmojo šaukimo) pirmoji sesija 1990–1992: stenogramos. Vilnius: Viltis, 1991. P. 58–61.

1991
Apmąstymai ant Rambyno kalno // Literatūra ir menas. 1991, lapkr. 16 (Nr. 46), p. 5.

1994
Aistros dėl televizijos: [pasisakymai] / Tapinas, Laimonas, Ilgūnas, Gediminas // Atgimimas. 1994, kovo 30, p. 6.
Ar jau neturime teisės į savo archyvus, išvežtus iš Lietuvos?: [dėl išvežtų į Rusiją archyv. dokumentų grąžinimo] // Lietuvos rytas. 1994, bal. 15, p. 25.
Ar saugūs KGB archyvai?: [pokalbis su Lietuvos archyvų gen. dir. G. Ilgūnu] / užrašė – V. Gudas // Gimtasis Rokiškis. 1994, birž. 7.
Dėl KGB archyvų nerimauti neverta: [pokalbis su Lietuvos archyvų gen. dir., Kovo 11-osios akto signataru G. Ilgūnu] / užrašė – G. Milkevičiūtė // Vakarinės naujienos. 1994, saus. 31, p. 3.
Dvylika atsakymų ponui R. Pleikiui: [atsiliepimas į R. Pleikio str. „Pilkojo kardinolo braižas“ apie LRT valdybos darbą // Lietuvos aidas. 1994, bal. 27, p. 14.
Kazys Grinius Marijampolėje: [apybraiža] // Suvalkietis. 1994, kovo 3, p. 5, 31.
Kazys Grinius Marijampolėje: [apybraiža] // Suvalkietis. 1994, bal. 28, p. 5, 6.
Kazys Grinius Marijampolėje: [apybraiža] // Suvalkietis. 1994, geg. 14, p. 6.
„Laukinis kapitalizmas įsiskverbė į žmonių sąmonę ir užgožė viską…“: [pokalbis su Lietuvos archyvų gen. dir., Lietuvos RTV valdybos pirm. G. Ilgūnu] / kalbėjosi – G. Vaicekavičiūtė // Naujienos. 1994, kovo 11.
Paskutinis posėdis: [apie Lietuvos RTV valdybos posėdį: pasisakymai] / Šimonienė, Tania; aut.: R. Brazis, R. Eilunavičius, G. Ilgūnas, M. Jevdokimovas, M. Martinaitis, L. Tapinas, N. Oželytė, P. Pečeliūnas, N. Steiblienė, K. Stoškus, V. Zaborskaitė // Lietuvos aidas. 1994, lapkr. 11, p. 14.
Televizijos kanalai – valstybės nuosavybė, nuomininkams dera ją gerbti: [pokalbis su Lietuvos RTV valdybos pirm. G. Ilgūnu] / kalbėjosi – A. Urbonas // Vilniaus tribūna. 1994, lapkr. 25–gruod. 22 (Nr. 47), p. 3.
Žmogaus spalvos ir pasmerkimo technologija: [apie buv. Literatūros ir meno archyvo dir. A. Gubio atleidimą iš darbo: atsiliepimas į A. Šėmienės str. „Atleidimo iš darbo technologija“, išsp. laikr. „Liet. aidas“, 1994, spal. 8] // Lietuvos aidas. 1994, Lapkr. 2, p. 17

1995
Archyvai – mūsų turtas: [pokalbis su Archyvų dep. gen. dir. G. Ilgūnu] / užrašė – G. Milkevičiūtė // Vakarinės naujienos. 1995, birž. 2, p. 3.
Č. Kudaba: „Tegul neatrodo, kad aš abejoju Kovo 11-ąja“: [apie mokslininką, publicistą, 1991-ųjų metų Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo akto signatarą prof. Č. Kudabą] // Vakarinės naujienos. 1995, vas. 22, 23, 27.
Kazio Griniaus kovos su bolševikais Kaukaze // Mokslas ir gyvenimas. 1995, Nr. 3, p. 7–8, 11.
Kodėl „Būtovės slėpiniai“ slepia skaudžią tiesą [apie 1941 m. birželio sukilimą]?: [apie Lietuvos TV laidą] // Lietuvos rytas. 1995, liep. 12, p. 4.
Lietuvių kultūros muziejus Čikagoje // Mokslas ir gyvenimas. 1995, Nr. 4, p. 8–9.
Nuosprendis įvykdytas, kūnas užkastas: viena Tuskulėnų dvarvietės paslapčių: partizanų Tauro apygardos štabo viršininko, Lietuvos išlaisvinimo komiteto nario V.Bacevičiaus istorija // Mokslas ir gyvenimas. 1995, Nr. 11/12, p. 18–19.
Perspėjimai iš Berlyno pasiekdavo Kauno ausis, bet ne širdį: [apie Nepriklausomos Lietuvos karo atašė Vokietijoje plk. K. Grinių] // Lietuvos rytas. 1995, vas. 8, p. 33.
Pirmasis demokratijos egzaminas: [pranešimas, Seime, minint Steigiamojo Seimo 75-ąsias metines] // Diena. 1995, geg. 15, p. 5.
Vasario 16-oji ir mes // Europos lietuvis. 1995, vas. 11–17 (Nr. 7), p. 1, 3.

1996
Ar kunigas Mykolas Krupavičius buvo komunistas?: Prezidento K. Griniaus atsakymai gestapo tardytojui [1942 m.] // Gairės. 1996, Nr. 1, p. 29–31.
Augustinas Janulaitis – socialdemokratas ir mokslininkas // Mokslas ir gyvenimas. 1996, Nr. 7/8, p. 14–15.
Gediminas Ilgūnas: „Nacionalinis radijas ir televizija turi būti aukščiau už komercines RTV stotis“: [pokalbis su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos pirmininku] / užrašė – L. Stražnickas // Vakarinės naujienos. 1996, gruod. 2, p. 6.
Inteligentijos atsakomybė: [apie to paties pavadinimo konferenciją, Vilnius: pasisakymai] / užrašė – F. Kauzonas; aut.: K. Stoškus, J. Nekrošius, G. Ilgūnas, V. Martinkus // Respublika. 1996, saus. 29, p. 16.
Knygnešystė Sasnavos apylinkėse: [iš knygos „Prie Sasnos ir Šešupės“] // Voruta. 1996, kovo 9–15 (Nr. 10), p. 8.
Lietuvos kelias į nepriklausomybę // Signatarai. Vilnius: Džiugas, 1996. P. 7–28.
Lithuania’s road to independence // Signatarai. Vilnius: Džiugas, 1996. P. 391–402.
Paneriuose – šimtas tūkstančių užmirštų pasaulių: [apie memorialinį memorialą nužudytiems žydams, Vilnius] // Lietuvos rytas. 1996, rugs. 20, p. 4.
Viktoras Katilius: „Tarybiniu rašytoju aš netapsiu“: Lietuvos rašytojai MGB-KGB akiratyje // Kauno diena. 1996, spal. 2, p. 19.

1997
Ar tartiufų politika nepakenks nacionaliniam TV kanalui?: [buvusio Lietuvos radijo ir televizijos valdybos vadovo pasakojimas] / užrašė – J. Mackevičienė // TV bokštas. 1997, lapkr. 1–7 (Nr. 41), p. 8.
Buvau neteisingai informuotas: [atsakymas į M. Sėjūno straipsnį „G. Ilgūno pradangintos bylos“] // Lietuvos aidas. 1997, liep. 3, p. 5.
Didžiojo keliautojo L. Alseikos sumanymas: su dviračiais Klaipėda-Vladivostokas: [110-osioms gimimo metinėms] // Vakarinės naujienos. 1997, bal. 23, p. 4.
Kauno keliautojai ir kraštotyrininkai KGB akiratyje // Kauno diena. 1997, liep. 11, p. 14.
Kazys Grinius – draudžiamosios lietuviškos spaudos bendradarbis, redaktorius, leidėjas ir platintojas // Voruta. 1997, kovo 15–21 (Nr. 11), p. 6.
Lietuvių mokslo draugijai 90 metų: gerų darbų sunki pradžia // Vakarinės naujienos. 1997, bal. 24, 28.
Lietuvių mokslo draugijos kūrimasis ir veiklos principai // Mokslas ir gyvenimas. 1997, Nr. 11/12, p. 35–38.
Lietuvos kraštotyrininkų veikla KGB ir komunistų partijos požiūriu // Vakarinės naujienos. 1997, birž. 24, 26, 30.
Lithuania’s road to independence (1918) // Revue Baltique. 1997, no. 8, p. 38–45.
Logika: įstatymo nėra, nes jis mums nepriimtinas: [dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir TV tarybos įstatymo] // Lietuvos rytas. 1997, saus. 28, p. 4.
Seimo pirmininkas paskleidė tiesos neatitinkančias žinias: [atsiliepimas į straipsnį „V. Landsbergis priekaištavo teismui dėl NRTV problemos“, išspausdinto „Lietuvos ryte“, 1997 rugsėjo 16] // Lietuvos rytas. 1997, rugs. 18, p. 4.
Tautinio atgimimo žadintojas ir Lietuvos Respublikos visuomenės bei valstybės veikėjas Kazys Grinius // Vasario 16. 1997, geg. 1–14 (Nr. 9), 15–31 (Nr. 10).
Tautinio atgimimo žadintojas ir Lietuvos Respublikos visuomenės bei valstybės veikėjas Kazys Grinius // Vasario 16. 1997, birž. 1–15 (Nr. 11), 16–30 (Nr. 12).
Tautos atgimimo žadintojas ir Lietuvos Respublikos visuomenės ir valstybės veikėjas Kazys Grinius // Vasario 16. 1997, rugpj. 16–31 (Nr. 16).
3 klausimai buvusiam Lietuvos archyvų departamento direktoriui Gediminui Ilgūnui // Veidas. 1997, Nr. 25, p. 10.

1998
„Antanui Mackevičiui, žuvusiam už savo ir mūsų laisvę!“: [apie 1863 m. sukilimo vadą] // Kauno diena. 1998, rugs. 18, p. 20.
Kaip mane „filtravo“; Dvasios laisvėjimo laikas; Nepriklausomybės atkūrimo idėja: Sąjūdžio suvažiavimo 10-tį pasitinkant // Naujienos. 1998, rugpj. 13, 15, 18.
Koriko paminklas Vilniuje. 100 metų: [apie generalgubernatorių, grafą M. N. Muravjovą] // Mokslas ir gyvenimas. 1998, Nr. 11/12, p. 36–38.
Lietuvos Prezidentai Kazys Grinius ir Valdas Adamkus // Kauno diena. 1998, gruod. 16, p. 16.
Lietuvos vardą į istoriją pirmąkart įrašė tarptautinis skandalas: [pokalbis su Lietuvos 1000-mečio minėjimo direkcijos direktoriumi G. Ilgūnu] / užrašė – J. Lenčiauskas // Kauno diena. 1998, geg. 4, p. 1, 3.
„Ne žmogus – turtui, galiai, valdžiai, o turtas, galia, valdžia – žmogui“: socialinio teisingumo, demokratijos ir liberalizmo idėjos 1940–1953 metų Lietuvos pasipriešinimo judėjimuose // Gairės. 1998, Nr. 8, p. 19–25.
Savajį tūkstantmetį pasitinkanti Lietuva; Lietuvos tūkstantmečio ženklas // Mokslas ir gyvenimas. 1998, Nr. 7, p. 4, 13, 18–23.

1999
Ar tikrai A. Smetonos valdžia buvo palaima Lietuvai? // Respublika. 1999, rugpj. 17, p. 6.
Bunkeris, kuriame buvo įkurtas Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis [Minaičių kaimas, Radviliškio rajonas] // Mokslas ir gyvenimas. 1999, Nr. 4, p. 8–10.
Joana Pavalkytė-Griniuvienė: iš rašomos knygos „Lietuvos prezidentas Kazys Grinius“ // Mokslas ir gyvenimas. 1999, Nr. 7/8, p. 20–23.
Kaip buvo prarasta nepriklausomybė: pulkininkas K. Grinius apie Lietuvos saugumą ir Vakarų demokratijas 1939–1940 m. // Gairės. 1999, Nr. 7, p. 40–45.
Kazys Grinius – gydytojas, varpininkas, parlamentaras, premjeras, prezidentas: rašomos knygos fragmentai // Santara. 1999, Nr. 32, p. 8–22.
„Sugrįžtu į tave, kaip išeivis…“: [eilėraščiai] // Kam pakėlei mane lig žvaigždžių… . Vilnius: Žuvėdra, 1999. P. 52.
Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos direktoriumi G. Ilgūnu] / užrašė – J. Kuckailis // Voruta. 1999, saus. 30, p. 6.
Lietuvos žiniasklaidai dar per anksti būti objektyviai: [pasisakymai seminare „Žiniasklaidos priemonių nepriklausomybės ir objektyvumo užtikrinimas“] / aut.: L. Bielinis, G. Ilgūnas, R. Eilunavičius, K. Masiulis, S. Pečeliūnas, L. Jonušas // Atgimimas. 1999, vas. 26, p. 12.
Žvilgsnis iš bunkerio į būsimąją laisvę: prieš 50 metų Lietuvos partizanų vadai priėmė svarbią deklaraciją: [apie Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją] // Lietuvos rytas. 1999, vas. 15, p. 6.

2000
Esminis lūžis: [apie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą] // Dialogas. 2000, kovo 10, p. 2, 12.
Jonavoje – prasmingiausia mano gyvenimo dalis: [pokalbis su buvusiu jonaviečiu, Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcijos prie LR Prezidento kanceliarijos direktoriumi, Lietuvos Nepriklausomybės signatarų namų tarybos pirmininku, Lietuvos keliautojų sąjungos prezidentu G. Ilgūnu] / kalbėjosi – K. Lukoševičiūtė // Naujienos. 2000, rugpj. 12, p. 1, 3.
Ką reiškia noras V. Landsbergį perkrikštyti Prezidentu?: [pasisakymai]; aut.: A. Brazauskas, J. Razma, G. Ilgūnas // Kauno diena. 2000, kovo 20, p. 3.
Kovoti už demokratiją gali būti tiktai per vėlu: [apie spaudos laisvės padėtį nepriklausomoje Lietuvoje 1920–1940 m.] // Lietuvos rytas. 2000, bal. 13, p. 4.
Lemtingųjų sprendimų išvakarėse nuomonės radikaliai skyrėsi: [apie 1991 m. kovo 8–11 d. įvykius // Respublika. 2000, kovo 9, p. 18.
Lietuvos Seimas prarado atmintį: [apie Seimo priimtą Įstatymą dėl 1941 m. Laikinosios Vyriausybės deklaracijos pripažinimo] / Ilgūnas, Gediminas , Brazauskas, Algirdas // Respublika. 2000, rugs. 21, p. 30.
Lietuvos žmonių kova už laisvę ir nepriklausomybę 1940–1990 metais // Gairės. 2000, Nr. 2, p. 39–44.
Lietuvos žmonių kova už laisvę ir nepriklausomybę 1940–1990 metais // Gairės. 2000, Nr. 3, p. 16–23.
Lietuvos žmonių kova už laisvę ir nepriklausomybę 1940–1990 metais // Gairės. 2000, Nr. 4, p. 35–40.
Lietuvos žmonių kova už laisvę ir nepriklausomybę 1940–1990 metais // Gairės. 2000, Nr. 5, p. 36–41.
Prie nebūties slenksčio: prezidento K. Griniaus 50-osioms mirties metinėms: [ištrauka iš monografijos „Kazys Grinius“] // Suvalkija. 2000, Nr. 1, p. 38–40.
Sekime Europos pavyzdžiu: [apie kandidatą į Seimo narius Jurbarko rinkiminėje apygardoje G. Ilgūną] // Jurbarko kronika. 2000, rugs. 29–spal. 5 (Nr. 35), p. 7–8.
Signataras jurbarkiečiams linki politinio aktyvumo: [Nepriklausomybės Akto signataras G. Ilgūnas atsako į žurnalisto G. Šimboro klausimus] // Šviesa. Jurbarkas. 2000, rugs. 6, p. 1.
Žygio dvasia // Kelionių magija. 2000, Nr. 3, p. 45.

2001
Ar mūsų praeitis visada tik juoda?: [apie kai kurių Lietuvos politikos apžvalgininkų įvertintą ministro pirmininko A. Brazausko ir užsienio investuotojų susitikimą] // Respublika. 2001, spal. 9 (rus. spal. 10), p. 6.
Ar reikėjo skubinti grąžinti nuosavybę ir naikinti kolūkius?: 1918 m. vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signataro S. Kairio nuomonė // Gairės. 2001, Nr. 12, p. 42–44.
Lietuva būtinai gyvens geriau: [pokalbis su Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signataru, politikos, mokslo ir kultūros istoriku G. Ilgūnu] / kalbėjosi – V. Morkūnienė // Šiaulių kraštas. 2001, vas. 19, p. 1, 3.
Nusipelnęs mūsų atminties: Vinco Pietario 150-osioms gimimo ir 100-osioms mirties metinėms // Suvalkija. 2001, Nr. 1, p. 5–7.
Pinigai ir istorija: reprezentacinių valstybės pastatų, vietų ir tautinių paminklų restauravimas šiandieninės ekonomikos kontekste: prabanga ar būtinybė?: [pasisakymai] / užrašė – R. Žemaitienė; aut.: G. Ilgūnas, A. Koncevičius, T. Medaiskis, V. Ališauskas // Šeimininkė. 2001, spal. 31, p. 4.
„Socializmas žmogų stato visų savo siekimų centre“: [apie Nepriklausomybės Akto signatarą, Lietuvos socialdemokratų partijos ideologą ir ilgametį vadovą S. Kairį] // Gairės. 2001, Nr. 6, p. 31.

2002
Idėja gera, bet pinigų nėra: [apie Aukštojo mokslo įstatymo pataisas] / Vijeikytė, Alma; [su V. Adamkaus, A. Brazausko, J. Antanavičiaus, A. Monkevičiaus, G. Ilgūno pasisakymais] // Dialogas. 2002, saus. 11, p. 8–9.
Kaip tapau Nepriklausomybės Akto signataru // Joneda. 2002, kovas, p. 1–3.
Keliai į Lietuvos tūkstantmetį: pokalbis su Lietuvos tūkstantmečio paminėjimo direkcijos direktoriumi G. Ilgūnu / kalbėjosi – J. Vercinkevičius // Voruta. 2002, bal. 20, p. 1–2.
Keliautojas Liudas Alseika // Kelionių magija. 2002, Nr. 4, p. 26–27.
Lietuvių keliautojas Antanas Poška: [minint 100-ąsias gimimo metines] // Mokslas ir gyvenimas. 2002, Nr. 4, p. 22–25.
Lietuvos partizanai – už demokratiją ir socialinį teisingumą: [apie pokario partizaninį pasipriešinimą Lietuvoje] // Šviesa. 2000, rugs. 2, p. 3.
Mūsų istorijos ženklai Baltgudijoje: [kelionės po Senosios Lietuvos pilis įspūdžiai] // Lietuvių godos. 2002, rugsėjis-spalis, p. 7.
Nepriklausomybės akto signatarų klubo pareiškimas [dėl Signatarų namų] / aut.: R. Gudaitis, B. Valionytė, R. Hofertienė, G. Ilgūnas, A. Karoblis, L. Milčius, J. Šimėnas // Lietuvos aidas. 2002, spal. 28, p. 4.
„Neturite autų – duokite pančekų“: Lietuvos kariuomenės aprūpinimas pirmaisiais gyvavimo metais // Voruta. 2002, geg. 4, p. 3.
„Niekuomet nesigailėjau pasirinktojo kelio…“: [apie socialdemokratą S. Kairį] // Mūsų balsas. 2002, vas. 15, p. 7.
Stepono Kairio moterys: [apie Vasario 16-osios nepriklausomybės Akto signataro, visuomenės veikėjo gyvenimą] // Mokslas ir gyvenimas. 2002, Nr. 10, p. 28–31.
Už kiek parduosime Pirčiupių „Motiną“?: [atsiliepimas į A. Deltuvaitės žinutę „Parduotas Pirčiųpų kaimo muziejus“ (Varėnos rajonas), išspausdintą „Respublikoje“, rugsėjo 30] // Respublika. 2002, spal. 2, p. 6.

2003
Generolas Vitkauskas rūpinosi represuotais Lietuvos karininkais: generolo vaidmuo svarstant Lietuvos nepriklausomybės praradimo aplinkybes iki šiol vertinamas nevienareikšmiškai // Lietuvos žinios. 2003, gruod. 15, p. 14.
Įamžinkime tautinės nepriklausomybės idealistą: Kaune galėtų iškilti paminklas įžymiam [1863 m.] sukilimo vadui kunigui Antanui Mackevičiui // Kauno diena. 2003, gruod. 6, p. 21.
Jonaviečiai KGB akimis: [ištrauka iš knygos „Sąjūdis Jonavoje, 1988–1990“] // Naujienos. 2003, birž. 14, p. 3.
Ką byloja archyvai: panevėžiečių Felikso ir Onos Valiukų nužudymo byla // Gairės. 2003, Nr. 1, p. 42–44.
Mokslinis, meninis tūkstantmetės Lietuvos veidas: [pokalbis su Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcijos prie Lietuvos respublikos Prezidentūros direktoriumi, Lietuvos nepriklausomos Valstybės Atkūrimo Akto signataru G. Ilgūnu] / užrašė – J. Kažemėkaitytė // Ūkininko patarėjas. 2003, rugs. 25, p. 13.
Signataras – signataro atminimui // Lietuvos žinios. 2003, kovo 3, p. 3.
Spaudos laisvę gynė „Lietuvos žinių“ redaktorius // Lietuvos žinios. 2003, lapkr. 10, p. 14.
Suvalkiečiai gyvena Lenkijoje! // Kazlų Rūdos kronika. 2003, lapkr. 14–20 (Nr. 46), p. 5.
Suvalkiečiai gyvena Lenkijoje! // Lietuvos žinios. 2003, spal. 27, p. 14.
Už jūsų ir mūsų laisvę: 1863 metų kovo 20 dieną Paberžėje paskutinįkart aukojęs pamaldas kunigas su gausiu sukilėlių būriu išėjo žūti už Lietuvą // Lietuvos žinios. 2003, gruod. 1, p. 15.

2004
A. Brazauskas: „Valstybė turėtų duoti daugiau“: pokalbis su ministru pirmininku / užrašė – G. Ilgūnas // Respublika. 2004, liep. 8, p. 6.
Kodėl rašiau knygą apie Steponą Kairį? // Santara. 2004, Nr. 40, p. 44–47.
LKP atsiskyrimo nuo TSKP reikšmė Lietuvos kelyje į nepriklausomybę // Mūsų balsas. 2004, gruod. 24, p. 5.
Nepriklausomybę lėmė tautos ryžtas // Mūsų balsas. 2004, saus. 23, p. 1.
Noriu gyventi Lietuvoje: [pasisakymai] / užrašė – Meilė Jančorienė // Atleisk. 2004, geg. 4 (Nr. 25), p. 18–21.
Steponas Kairys – įžymus inžinierius, visuomenininkas, politikas // Mokslas ir technika. 2004, Nr. 9, p. 20–22.
Vincas Pietaris – draudžiamos lietuviškos spaudos bendradarbis // Metai. 2004, Nr. 12, p. 125–130.
Visais Lietuvos varpais skelbkime pirmąjį tautos tūkstantmetį: „Lietuvos aido“ vyriausiasis redaktorius Algirdas Pilvelis kalbina Lietuvos Kovo 11-osios Nepriklausomybės akto signatarą, šiuo metu Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcijos direktorių Gediminą Ilgūną / kalbėjosi – A. Pilvelis // Lietuvos aidas. 2004, lapkr. 6, p. 1, 3.
Origin of self-determination // Brazauskas, Algirdas. Self-determination, 1988–1991. Vilnius: Vaga, 2004. P. 5–19.
А. Бразаускас: „Государство должно давать обществу больше“: [беседа с премьер-министром] / записал Гядиминас Илгунас // Республика. 2004, 8 июля, c. 6.

2005
Antanas Gustaitis: [biografija] // Sasnava. Marijampolė: Piko valanda, 2005. P. 366–373.
Didysis Vilniaus Seimas // Tėvynė. 2005, gruod. 17, p. 2.
Jonas Bulota: [biografija] // Sasnava. Marijampolė: Piko valanda, 2005. P. 316–322.
Jonas Luobikis: [biografija] // Sasnava. Marijampolė: Piko valanda, 2005. P. 374–382.
Jonas Reitelaitis: [biografija] // Sasnava. Marijampolė: Piko valanda, 2005. P. 383–394.
Juozas Grigaitis: [biografija] // Sasnava. Marijampolė: Piko valanda, 2005. P. 345–352.
Kaip pasitiksime Lietuvos tūkstantmetį? // Lietuvos aidas. 2005, rugpj. 27, p. 5.
Kaip pasitiksime Lietuvos tūkstantmetį? // Mokslas ir gyvenimas. 2005, Nr. 3, p. 10–11.
Kazys Grinius: [biografija] // Sasnava. Marijampolė: Piko valanda, 2005. P. 353–365.
Koks lemtingas lūžis Lietuvoje įvyko prieš 100 metų? // Lietuvos žinios. 2005, gruod. 9, p. 22.
Kovo 11-ąją pasitinkant! // Alio Jonava. 2005, kovo 10, p. 1.
Lemtingas apsisprendimo žingsnis: LKP atsiskyrimo nuo TSKP reikšmė Lietuvos kelyje į nepriklausomybę // Gairės. 2005, Nr. 1, p. 5–8.
Lietuvos Respublikos XII Vyriausybė: kokia ji išliks istorijoje: [pokalbis su knygos „Lietuvos Respublikos XII Vyriausybė 2001–2004“ autoriumi G. Ilgūnu] / kalbėjosi – V. Bružaitė // Voruta. 2005, vas. 5, p. 4–5.
Sasnavos bažnyčia ir parapija // Sasnava. Marijampolė: Piko valanda, 2005. P. 242–282.
Sasnavos mokykla // Sasnava. Marijampolė: Piko valanda, 2005. P. 283–312.
Stanislovas Čėsna: [biografija] // Sasnava. Marijampolė: Piko valanda, 2005. P. 323–332.
Ši diena verčia prisiminti aukas ir kviečia susitaikyti: politinio kalinio, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputato, Nepriklausomybės Akto signataro Gedimino Ilgūno kalba iškilmingame Seimo posėdyje 2005 06 14 // Lietuvos aidas. 2005, birž. 15, p. 1, 3.
Šiauliai ignoruoja tūkstantmetį: [pokalbis su Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcijos direktorium G. Ilgūnu] / kalbėjosi – S. Sabaliauskas // Šiaulių kraštas. 2007, spal. 9, p. 5.
Vincas Galinis: [biografija] // Sasnava. Marijampolė: Piko valanda, 2005. P. 333–344.
Vincas Pietaris draudžiamoje lietuviškoje spaudoje // Lietuvių raštijos istorijos studijos. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2005. P. 98–105.
Visų pirma – savarankiška demokratiška respublika // Gairės. 2005, Nr. 6, p. 8–11.
Žmonės ir tautos išlieka kurdami: [pokalbis su Lietuvos tūkstanmečio minėjimo direkcijos direktoriumi G. Ilgūnu] / kalbėjosi – V. Morkūnienė // Šiaulių kraštas. 2005, geg. 31, p. 7, 9.
1905 metai – lūžis, nulėmęs Lietuvos valstybingumo atkūrimą // Mokslas ir gyvenimas. 2005, Nr. 5, p. 8–10.

2006
Antano Mackevičiaus atminimui // Mokslas ir gyvenimas. 2006, Nr. 3, p. 15–17.
Ar komunistai 1926 m. rengė valstybės perversmą? // Lietuvos aidas. 2006, gruod. 14, p. 1, 2.
Dar dėl knygos apie Sasnavą // Marijampolės miesto laikraštis. 2006, spal. 3, p. 2.
Didysis Vilniaus Seimas ir 1905 m. revoliucija Lietuvoje // Trimitas. 2006, Nr. 1, p. 38–40.
Galinis Vincas // Socialdemokratai Lietuvos Respublikos seimuose. Vilnius: Petro ofsetas, 2006. P. 127–130.
Giedraičių šaknys / Gediminas Ilgūnas, Jonas Laurinavičius // Kazimieras Brazauskas (1906–1997). Vilnius: Versus aureus, 2006. P. 11–14.
Grinius Kazys: (1920 05 15–1922 11 13) // Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922 metų) narių biografinis žodynas. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2006. P. 161–164.
Kairys Steponas // Socialdemokratai Lietuvos Respublikos seimuose. Vilnius: Petro ofsetas, 2006. P. 136–140.
Kairys Steponas: (1920 05 15–1922 11 13) // Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922 metų) narių biografinis žodynas. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2006. P. 179–182.
Keturi mano gyvenimai // Gairės. 2006, Nr. 3, p. 15–17.
Kodėl prieš dešimt metų iš valstybės įstaigų dingo ir tik praėjusią savaitę atsirado asmenų prisipažinimai bendradarbiavus su KGB?: [buvusio 1991–1992 m. Atkuriamojo Seimo laikinosios komisijos Sovietų Sąjungos slaptųjų tarnybų veiklai tirti vadovo B. Gajausko, buvusio Archyvų departamento vadovo G. Ilgūno, Liustracijos komisijos pirmininkės D. Kuodytės ir teisininko K. Čilinsko nuomonės] / kalbėjosi – G. Stanišauskas // Kauno diena. 2006, rugs. 25, p. 3.
Lietuvos socialdemokratijos pradininkai A. Domaševičius ir A. Moravskis // Mūsų balsas. 2006, bal. 28, p. 2, 4.
Nepamirštamasis „Lietuvos žinių“ redaktorius // Lietuvos žinios. 2006, gruod. 18, p. 10.
Neprivatizuokime Sąjūdžio aikštės! // Joneda. 2006, spalis (Nr. 10), p. 3.

2007
Bacevičius Feliksas: II ir III Seimų narys (1923 11 16–1924 11 06; 1926 06 22–1926 10 01) // Lietuvos Respublikos Seimų I (1922–1923), II (1923–1926), III (1926–1927), IV (1936–1940) narių biografinis žodynas. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2007. P. 202–203.
Biografijos fragmentas: [ištrauka iš knygos „Kazimieras Brazauskas (1906–1997)] / Ilgūnas, Gediminas, Laurinavičius, Jonas // Santara. Nr. 48/49 (2007), p. 83–90.
Galinis Vincas: (I, II, ir III Seimų narys (1922 11 13–1923 03 13; 1923 06 05–1926 06 02; 1926 06 02–1927 04 12) // Lietuvos Respublikos Seimų I (1922–1923), II (1923–1926), III (1926–1927), IV (1936–1940) narių biografinis žodynas. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2007. P. 260–262.
Grinius Kazys: I, II ir III Seimų narys (1922 11 13–1923 03 13; 1923 06 05–1926 06 02; 1926 06 02–1926 06 09) // Lietuvos Respublikos Seimų I (1922–1923), II (1923–1926), III (1926–1927), IV (1936–1940) narių biografinis žodynas. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2007. P. 274–278.
Iš Vasario šešioliktosios – į Kovo vienuoliktąją // Gairės. 2007, Nr. 3, p. 2–4.
Jonas Reitelaitis: darbai ir nuopelnai mūsų istorijai // Mokslo ir technikos raida Lietuvoje: mokslo istorikų konferencijos pranešimai. Vilnius: Baltijos kopija, 2007. P. 170–175.
Kairys Steponas: I, II ir III Seimų narys (1922 11 13–1923 03 13; 1923 06 05–1926 06 02; 1926 06 02–1927 04 12) // Lietuvos Respublikos Seimų I (1922–1923), II (1923–1926), III (1926–1927), IV (1936–1940) narių biografinis žodynas. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2007. P. 304–307.
Laisvė – daugelio iki mūsų gyvenusiųjų veiklos ir kovos padarinys: pokalbis su Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcijos prie Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos direktoriumi, Kovo 11-osios signataru, istoriku G. Ilgūnu / kalbėjosi – V. Valiušaitis // Baltijos miškai ir mediena. 2007, Nr. 6, p. 48–53.
Lietuviai XIX a. Sibiro tremtyje // Mokslas ir gyvenimas. 2007, Nr. 6, p. 12–16.
Nepamirškime savo šaknų // Baltijos miškai ir mediena. 2007, Nr. 3, p. 74.
Nepriklausomybės Akto signatarai skirstėsi jau naktį – kovo 12-ąją // Lietuvos aidas. 2007, kovo 10, p. 8–9.
Tautos vardas skamba žmonių darbuose: [pokalbis su Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcijos vadovu G. Ilgūnu / kalbėjosi – V. Morkūnienė // Respublika. 2007, birž. 29, p. 24.
Имя народа звучит в делах людей: [беседа с директором программы празднования 1000-летия упоминания Литвы] / беседовала В. Моркунене // Республика. 2007, 29 июня, c. 11.

2008
Antrosios Vyriausybės premjero paslaptis: [pokalbis su Kovo 11-osios nepriklausomybės Akto signataru, knygos „Antroji Vyriausybė. Premjero paslaptis“ autoriumi G. Ilgūnu / kalbėjosi – Gintaras Visockas // XXI amžius. 2008, bal. 11, p. 1, 3.
Diktatūriniai ir autoritariniai režimai Vidurio ir Rytų Europoje XX amžiaus pirmojoje pusėje. Ar išmoktos istorijos pamokos?: [diskusija] // Diktatūriniai ir autoritariniai režimai Vidurio ir Rytų Europoje XX amžiaus pirmojoje pusėje. Ar išmoktos istorijos pamokos?: [tarptautinė konferencija, 2007, Vilnius]. Vilnius: Danielius, 2008. P. 32–36.
Esminis lūžis // Kovo 11-oji – Lietuvos Valstybės Nepriklausomybės atkūrimo diena. Vilnius: Žaltvykslė, 2008. P. 217–220.
G. Ilgūnas: turime, ką švęsti ir kuo didžiuotis: [pokalbis su politiku, žurnalistu, Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcijos vadovu G. Ilgūnu] / užrašė –A. Jockus // Valstiečių laikraštis. 2008, birž. 18, p. 8.
Įminta nežinomosios mįslė // Mokslas ir gyvenimas. 2008, Nr. 1, p. 16–18.
Įsiutusio ruso taikinys buvo V. Landsbergis / Ilgūnas, Gediminas, Šiuparys, Gintaras // Lietuvos rytas. 2008, kovo 10, p. 1, 4–5.
Kapitonas Zigmantas Sierakauskas: [biografija] // Lietuvos krašto apsaugos ministrai ir kariuomenės vadai. Vilnius: Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, 2008. P. 265–274.
Kunigas Antanas Mackevičius: [biografija] // Lietuvos krašto apsaugos ministrai ir kariuomenės vadai. Vilnius: Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, 2008. P. 275–285.
Lietuvos kelias į 1990 m. Kovo 11-ąją (1940–1990) // Kovo 11-oji – Lietuvos Valstybės Nepriklausomybės atkūrimo diena. Vilnius: Žaltvykslė, 2008. P. 221–254.
Lietuvos tūkstantmetis: sostinės ar visos šalies šventė?: [pokalbis su Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcijos direktoriumi G. Ilgūnu] / kalbėjosi –A. Jockus // Valstiečių laikraštis. 2008, saus. 19, p. 6.
Ministro Pirmininko pavaduotojas Romualdas Ozolas // Lietuvos Respublikos I Vyriausybė, 1990–1991 m. Vilnius: Petro ofsetas, 2008. P. 87–94.
Viena lemtinga diena: pasakojimas apie tai, kaip prieš 17 metų atsistatydino Lietuvos Respublikos Ministrė Pirmininkė ir pirmoji atkurtos valstybės Vyriausybė // Gairės. 2008, Nr. 1, p. 12–14.
Visuomenės laisvėjimo dienos: Sąjūdžio pradžia Jonavoje // Gairės. 2008, Nr. 6, p. 5–7.
Исчезновение премьера: обет молчания существует 17 лет: [беседа с сигнатаром Акта независимости Г. Илгунасом] / беседовала Б. Вишняускайте // Обзор. 2008, 22–28 мая (№ 21), c. 15.
1991 m. Sausio 13-osios paslaptis: [pokalbis su naujos knygos „Antroji Vyriausybė. Premjero paslaptis“ autoriumi G. Ilgūnu] / kalbėjosi – A. Pilvelis // Lietuvos aidas. 2008, liep. 15, p. 1, 2.

2009
Aplink vytautinę Lietuvą // Veidas. 2009, Nr. 41 (spal. 12), p. 60–61.
G. Ilgūnas: projektų sėkmės viešieji ryšiai nelemia: [pokalbis su nacionalinės Lietuvos tūkstantmečio programos vadovu G. Ilgūnu] / kalbėjosi Juozapas Paškauskas // Bernardinai.lt. 2009, vas. 13.
Iš kur žinome Lietuvos tūkstantmečio minėjimo datą? // Gairės. 2009, Nr. 1, p. 21.
Iš kur žinome Lietuvos tūkstantmečio minėjimo data? // Lietuvos aidas. 2009, saus. 28, p. 1, 2.
Ką kiekvienam iš mūsų reiškia Lietuvos vardo tūkstantmetis?: ar iki šv. Brunonui „atrandant“ Lietuvą buvo tik „ūkai ir bevardė egzistencija“?: [diskusija su žurnalistu V. Valiušaičiu, Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcijos vadovu G. Ilgūnu, politiku A. Butkevičiumi / parengė – R. Paulauskas // Respublika. 2009, birž. 18, priedas „Žalgiris“, p. 2–3.
Kas senesnė: Lietuva ir Sūduva? // Suvalkija. 2009, Nr. 1, p. 2–3.
Kitą apspjovęs švaresniu netapsi: Lietuvos tūkstantmetį pasitinkant: [diskusija] // Voruta. 2009, kovo 7, p. 13.
Kultūra ir istorija – virtualioje erdvėje // Lietuvos rytas. 2009, rugs. 19, p. 17.
Minime Lietuvos tūkstantmetį // Kultūros aktualijos. 2009, Nr. 1, p. 2–3.
Sukilimo vadas Antanas Mackevičius ir jo santykis su vyskupu Motiejumi Valančiumi // Dvasininkija ir 1863 m. sukilimas buvusios Abiejų Tautų Respublikos žemėse. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2009. P. 191–202.
Tau, Lietuva, skyriau savo gyvenimą : Stepono Kairio 130-osioms gimimo metinėms // Kultūros aktualijos. 2009, Nr. 1, p. 38–40.
Trys klausimai Gediminui Ilgūnui, Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcijos direktoriui // Veidas. 2009, Nr. 23 (birž. 8), p. 8.
Tūkstantmečio palikimas: kas išliks ateinantiems: [Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcijos vadovo G. Ilgūno komentarai apie padarytus ir nebaigtus darbus] // Veidas. 2009, Nr. 41 (spal. 12), p. 53.
Valdovams – rūmai, benamei tautai – akmuo: [pokalbis su politiku, žurnalistu, Kovo 11-osios akto signataru, Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcijos vadovu G. Ilgūnu] / užrašė Arnoldas Aleksandravičius // Ūkininko patarėjas. 2009, liep. 4, p. 4.
Vytautinės Lietuvos paribiais // Mokslas ir gyvenimas. 2009, Nr. 9, p. 15.
Монах Бонифаций и другие: [беседа с писателем, руководителем Дирекции по празднованию 1000-летия Литвы Г. Илгунасом / беседовал В. Заровский // Обзор. 2009, 23–29 июля (№ 30), c. 32.
Ромуалдасом Озоласом, Повиласом Гилисом, Гядиминасом Илгунасом, Бируте Валените, Чесловасом Юршенасом] / беседу вела Я. Белявска // Республика. 2009, 16 сент., c. 2.

2010
Anoji ir dabartinė Lietuva: Kovo 11-oji // Kultūros aktualijos. 2010, Nr. 3 (74)(kovas), p. 1–2.
Ministro Pirmininko A. Šimėno dingimo paslaptis // Lietuvos aidas. 2010, rugs. 25, p. 6.
Ministro pirmininko A. Šimėno dingimo paslaptis // Lietuvos aidas. 2010, rugs. 29, p. 8.
Šimtametes socialdemokratų spaudos tradicijas tęs „Socialdemokratas“: apie šimtametę spaudą pasakoja LSDP narys prof. Gediminas Ilgūnas // Socialdemokratas. 2010, kovas (Nr. 1), p. 8.
Švytėjimas katastrofų akivaizdoje: „raudonasis“, buržuazijos veikėjas, imperialistų tarnas // Lietuvos žinios. 2004, saus. 12, p. 15.
Vincas Pietaris – draudžiamosios lietuviškos spaudos bendradarbis // Kultūros aktualijos. 2010, Nr. 10 (80)(spalis), p. 13–16.

2011
Tartiufo dvasia mūsų istorijoje: viešas laiškas Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui, Klaipėdos universiteto garbės daktarui, grafui Vytautui Landsbergiui // Laisvas laikraštis. 2011, rugpj. 27–rugs. 2 (Nr. 30), p. 17, 19.

Leidiniai, straipsniai apie G. Ilgūną, darbų recenzijos

1988
Visockas, Gintaras. Skola protėviams: [apie rašytoją G. Ilgūną] // Literatūra ir menas. 1988, lapkr. 5, p. 11.

1989
Fedaravičius, K. Dviejų knygų autorius: [apie literatą G. Ilgūną] // Jonavos balsas. 1989, liep. 29.

1992
Jankauskas, Romas. Taškai sudėlioti – problemos lieka: [apie Jonavoje apsilankiusius AT deputatus G. Ilgūną, M. Laurinkų ir R. Ozolą] // Jonavos balsas. 1992, geg. 9.

1994
Grumadaitė, Rita. Protestas buvusiuose KGB rūmuose toliau tęsiasi, o premjeras tikslina savo poziciją: [apie Lietuvos archyvų gen. dir. G. Ilgūno spaudos konferenciją] // Lietuvos rytas. 1994, kovo 25, p. 2.

1996
Gediminas Ilgūnas: bibliografijos rodyklė / sudarė – B. Kaluškevičius. Vilnius: Lietuvos archyvų departamento leidybinė grupė, 1996. 87, [1] p.
Matulaitytė, Stasė. Grąžinkime skolas: [recenzija] / G. Ilgūno kn. „Prie Sasnos ir Šešupės“ // Lietuvos aidas. 1996, geg. 3, p. 13.
Skuodis, Vytautas. Paminklas tėviškės laukams: [recenzija] / G. Ilgūno kn. „Prie Sasnos ir Šešupės // Tautos atmintis. 1996, Nr. 5, p. 61–63.
Zubreckas, Alfonsas. Gyvenimo universitetai: [apie Lietuvos archyvų generalinį direktorių, Lietuvos radijo ir TV valdybos pirmininką G. Ilgūną] // Kauno diena. 1996, rugpj. 9, p. 15.

1997
Alperavičius, Simonas. Naudingas Lietuvai dalykas pateikiamas išvirkščiai: [atsiliepimas į R. Sakalauskaitės straipsnį „Suabejota G. Ilgūnu“, išspausdintą „Lietuvos ryte“, 1997 m. balandžio 14 d., dėl dokumentų paskolinimo žydų mokslo institutui YIVO Niujorke] // Lietuvos rytas. 1997, bal. 23, p. 4.
Giedraitytė, Milda. Kuo neįtiko valdančiajai partijai Gediminas Ilgūnas? // Vakarinės naujienos. 1997, birž. 19, p. 1.
Ignatavičius, Tadas. G. Ilgūnas mano esąs partinių interesų auka: [apie atleidimą iš Lietuvos archyvų departamento direktoriaus pareigų] // Respublika. 1997, birž. 20, p. 5.
Lėka, Aušra. Kuo patogu turėti „savą“ archyvuose?: [apie Archyvų departamento direktoriaus G. Ilgūno atleidimą iš pareigų] // Kauno diena. 1997, birž. 21, p. 1–2.

2000
Kudarauskienė A. „Lietuvos demokratija ir prezidentas Kazys Grinius“: [apie to paties pavadinimo G. Ilgūno knygos pristatymą Druskininkų „Eglės“ sanatorijos bibliotekoje] // Tarp knygų. 2000, Nr. 7, p. 32.
Žukauskienė, Ramunė. Dviračiu aplink Lietuvą po 40 metų: [apie žurnalistą, kraštotyrininką, Lietuvos keliautojų sąjungos vadovą G. Ilgūną] // Respublika. 2000, lapkr. 2, priedas „Laisvalaikis“, p. 8.
Marijampolėje pristatyta neseniai išleista dr. Kazio Griniaus monografija // Marijampolės kronika. 2000, birž. 9–15 (Nr. 23), p. 6.
Ilgūnas Stanislovas Gediminas: [apie G. Ilgūną] // Jonavos krašto žmonės. Jonava: Linotipas, 2000. P. 62–63.

2001
Rudokas, Jonas. Kaip dera grąžinti skolą savo tėvams ir protėviams?: [apie G. Ilgūno knygos „Šaknys“ pristatymą] // Mokslas ir gyvenimas. 2001, Nr. 3, p. 36–37.

2002
Kniežaitė, Milda. Veiklos dešimtmetis: Signatarų namai – „Baltasis Štralis“: [apie Signatarų namų tarybos pirmininko G. Ilgūno komentarą] // Respublika. 2002, vas. 7, p. 19.
Ruseckienė, V. Monografijos „Kazys Grinius“ pristatymas // Tarp knygų. 2002, Nr. 2, p. 39.

2005
Skuodis, Vytautas. Kaip atsiranda naujieji cenzoriai, panašūs į senuosius: [apie G. Ilgūno knygą „Česlovas Kudaba“ ir tendencingus jos vertinimus] // Gairės . 2005, Nr. 2, p. 30–32.

2006
Tutinienė, Eglė. Jo veiklą apibūdina žodis Švietėjas: [G. Ilgūno 70-osioms gimimo metinėms] // Gairės. 2006, Nr. 3, p. 14.

2008
Dingusio premjero paslaptis: [apie Kovo 11-osios akto signataro G. Ilgūno knygą „Antroji Vyriausybė. Premjero paslaptis“] // XXI amžius. 2008, kovo 19, priedas „Slaptieji takai“, p. 1.
Griškaitė, Reda. Daugiau negu tiesa: [recenzija] / G. Ilgūno kn. „Antanas Mackevičius“ // Metai. 2008, Nr. 5, p. 146–150.
Istorikas sugrįžo į tą patį postą LRT: [apie tai, kad iš Lietuvos radijo ir televizijos tarybos pirmininko posto atsistatydinus V. Milakniui, jo vietą užėmė istorikas ir žurnalistas G. Ilgūnas, jo pavaduotoju išrinktas VU filosofijos profesorius A. Jokubaitis] // Verslo žinios. 2008, birž. 4, p. 4.

2010
Edmundo Gedvilo kalba, pasakyta 2010 m. gegužės 12 d. prie Gedimino Ilgūno kapo duobės Antakalnio kapinėse // Joneda. 2010, Nr. 6 (birželis), p. 2.

2011
Krikštopaitis, Juozas Algimantas. Gediminas Ilgūnas: [atsiminimai] // Nepakartojamos akimirkos. Vilnius: Naujoji Romuva, 2011. P. 198–207.
Tutinienė, Eglė. Pakilęs virš daugelio viršūnių: [politiko, istoriko, žurnalisto, Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signataro Gedimino Ilgūno atminimui] // Gairės. 2011, Nr. 3, p. 40–42.

2012
Skaisgirytė, Aldona. Atidaryta ekspozicija, skirta Gedimino Ilgūno atminimui įamžinti // Joneda. 2012, Nr. 5 (bal. 2–22), p. 3.
Tarasevičienė, Rimantė. Gedimino Ilgūno atminimo įamžinimui: [apie Jonavos rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje parengtą nuolatinę ekspoziciją, skirtą Jonavos rajono Garbės piliečio G. Ilgūno atminimo įamžinimui] // Alio Jonava. 2012, kovo 28, p. 2.

2013
Ganusauskas, Edmundas. Išėjęs į žygį: [monografija skirta sovietų lagerių kaliniui, Kovo 11-osios akto signatarui, 49 ekspedicijas surengusiam keliautojui]. Vilnius: Interkelias, 2013. 528 p.
Ganusauskas, Edmundas. Išėjęs į žygį [garso įrašas – MP3] / skaitovas – R. Ramanauskas; garso operatorė – J. Karazijaitė. Vilnius: Lietuvos aklųjų biblioteka, 2014. 2 garso diskai (CD) (20 val. 3 min.; 13 val. 17 min.; 45 skirsniai).
Glinskas, Marius. Atminimo lenta primins signataro svajonę: [apie Jonavoje, Sodų gatvėje, ant 60-ojo namo sienos, atidengtą atminimo lentą, skelbiančią, kad šiame name gyveno vienas iš Lietuvos Sąjūdžio iniciatorių, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Jonavos rajono Garbės pilietis
G. Ilgūnas; Kalnų gatvės atkarpa pavadinta jo vardu] // Naujienos. 2013, geg. 14, p. 1–2.
Gudaitis, Romas. Būk pasveikintas, išėjęs į žygį!: [recenzija] / G. Ilgūno kn. „Išėjęs į žygį“ // Santara. 2013, ruduo (Nr. 98/99), p. 92–93.

2016
Glinskas, Marius. Išėjo į žygį, kad surastų paklydėlę lemtį: [G. Ilgūno 80-mečio proga Jonavos viešojoje bibliotekoje surengtas prisiminimų vakaras „Tau, Lietuva, skyriau visą savo gyvenimą“. Jonaviečiams buvo pristatyta E. Ganusausko monografija „Išėjęs į žygį“, skirta šviesiai G. Ilgūno asmenybei atminti. Prisiminimų vakare dalyvavo monografijos autorius, taip pat šviesaus atminimo G. Ilgūno žmona Birutė, dukros Ugnė ir Milda, prisiminimais pasidalijo daugelio ekspedicijų dalyvis P. Dailidė] // Naujienos. 2016, kovo 22, p. 2.